Eleny Piano Studio
2 lapkričio 2026

Kodėl jaudinamės prieš pasirodymus?

Sveiki, čia Elena,

Fortepijonas su atverstomis natomis, kėdė ir natų pultas studijos klasėje

Trumpai — svarbiausios mintys

  • Prieš auditoriją stiprų susijaudinimą (arousal) jaučia visi. Skiriasi jo vertė (valence) – ar jis atneša pozityvius, ar negatyvius išgyvenimus.
  • Džiaugsmas ir nerimas per muzikos pamokas yra du atskiri dalykai: galima jausti abu kartu.
  • Saviveiksmingumas (self-efficacy) labiausiai auga per sėkmingus atlikimus neformalioje, nevertinančioje aplinkoje.

Labas, esu Elena. Kodėl jaudinamės prieš pasirodymus?

Ar tai būtų viešasis kalbėjimas, muzikos atlikimas prieš auditoriją, ar tiesiog veiksmas, kuomet kitų akys yra įsmeigtos į mus – mes jaučiamės kitaip būdami stebimi, nei būtume vieni ir atliktume tą patį veiksmą niekam nematant. Tai ne vien susiję su pačiu gebėjimu – groti ar kalbėti, bet ir su mūsų savijauta, kai esame stebimi. Kiekvieno savijauta ir jausmas pasikeičia, tačiau kai kam tai būna pozityvūs, o kai kuriems žmonėms negatyvūs jausmai. Kodėl?

MacArthur et al. (2025) tyrime su septynmečiais violončelininkais visi vaikai prieš auditoriją jautė stiprų susijaudinimą (arousal).1 Skyrėsi tai, kokia buvo to susijaudinimo vertė (valence) – ar jis atnešė pozityvius, ar negatyvius išgyvenimus. Pozityviai jautėsi vaikai, kurie tikėjo savo jėgomis, jautė, kad auditorija juos priima, ir kurių pasirodymas atitiko lūkesčius. Negatyviai – tie, kurių tikėjimas savo jėgomis buvo nestabilus.

Roden et al. (2021) tyrime su 6–10 metų vaikais paaiškėjo, kad teigiami ir neigiami jausmai per muzikos pamokas yra du atskiri dalykai: daug džiaugsmo nereiškia mažai nerimo, ir atvirkščiai.2 Galbūt dėl to galime jausti stiprų susijaudinimą prieš sakydami kalbą, bet ir didelį entuziazmą ją pasakyti. Arba jaučiame nerimą prieš lipdami ant scenos atlikti kūrinį, tačiau labai norime, kad mus išgirstų draugai ir artimieji.

Ką daryti žmonėms, kurie patiria nerimą ir scenos baimę? Pirmiausia, svarbu konkretų veiksmą atlikti neformalioje ir nevertinančioje aplinkoje. MacArthur et al. (2025) tyrime mokytoja būtent taip padėjo vaikams, kuriems pasirodymai buvo sunkūs.1 Saviveiksmingumas (self-efficacy) – tai žmogaus tikėjimas savo jėgomis atliekant konkretų veiksmą konkrečioje situacijoje.3 Pasak Bandūros, jis labiausiai auga per meistriškumo patirtį (mastery experience), t. y. per sėkmingus atlikimus. Todėl svarbu ne tik kuo dažniau pagroti ar pasakyti kalbą prieš kitus, bet ir kad tie pasirodymai būtų palaikantys.

Eleny Piano Studio mes organizuojame „Performance Practice“ būtent tam, kad vaikai galėtų pagroti vieni kitiems, kad jų pasiklausytų mokytojai, tėvai, tačiau be vertinimo ar kritikos. Mes nesiekiame, kad mokiniai būtų tobulai išmokę, tačiau kad stebimi ant scenos jaustųsi laisvai ir mėgautųsi procesu.

Norite sužinoti daugiau arba kaip „Eleny Piano“ metodas veikia praktiškai? Susisiekite su mumis arba užsiregistruokite į bandomąją pamoką.

Šaltiniai

  1. MacArthur, S. L. R., Davidson, J. W., & Krause, A. E. (2025). Seven-year-old beginner cellists’ lived experiences of music performance. Research Studies in Music Education. https://doi.org/10.1177/1321103X251322313
  2. Roden, I., Friedrich, E. K., Etzler, S., Frankenberg, E., Kreutz, G., & Bongard, S. (2021). Development and preliminary validation of the Emotions while Learning an Instrument Scale (ELIS). PLoS ONE, 16(8). https://doi.org/10.1371/journal.pone.0255019
  3. Bandura, A. (1982). Self-efficacy mechanism in human agency. American Psychologist, 37(2), 122–147.

← Visi įrašai